Fotografuoju.lt

Jau seniai norėjau išbandyti vidutinio formato fotoaparatą. Ateityje planuoju tokį įsigyti, bet prieš tai noriu susipažinti bendrai su formato ypatybėmis, su fotoaparatų modeliais ir pan. Pasiskolinau iš draugo aparatą PENTACON six TL, užsitaisiau FUJI PROVIA 400F skaidrę. Labiausiai sudomino fokusavimo sistema. Fokusavimui naudojamas matinis stiklas, pats procesas labai malonus. Apskritai bendras pastebėjimas iš trumpos darbo su šiuo prietaisu patirties yra proceso teikiamas malonumas :). Aparatas yra gana sunkus (1,7kg) lyginant su 35 mm fotoaparatais ir vienas iš lengviausių tarp vidutinio formato fotokamerų.

Trumpas šviečiamasis intarpėlis nežinantiems, kas yra vidutinis formatas. Fotografinė juosta daugumai žmonių asocijuojasi su 135-to formato siaura (35 mm) juostele, tačiau egzistuoja ir didesni fotografinių medžiagų formatai: didelis formatas ir vidutinis formatas. Didelio formato fotoaparatų kadro dydis yra 4"×5" ir didesnis, formatai, kurie yra tarp 4"×5" ir 35 mm juostos vadinami vidutiniais formatais. Istoriškai viskas prasidėjo nuo didelio formato ir judėjo mažėjimo linkme, kol apsistojo ties siaura 35 mm juosta (dar siauresnis APS formatas numirė vos užgimęs). Didelio formato fotomedžiagos dažniausiai būna fotografinių plokštelių pavidalu, o vidutinio ir siauro formato - juostų. Todėl vidutinio formato juosta vadinama „plačia“.

Labai laiku žurnale FOTO pasirodė straipsnis, kuriame buvo supažindinimas su įvairių formatų fotografinėmis medžiagomis..

Pačiupinėjus vidutinį formatą susiduri su nauju pasauliu. Skirtumas ne tik juostos plotyje, tai ir kitokie fotoaparatų gabaritai bei kiti dalykai, kurie diktuoja savitą fotografavimo būdą ir techniką. Visų pirma - kitokia juosta. Ji yra be perforacijos, viena pusė uždengta popieriumi, galima nufotografuoti 12-ą kadrų. Pats aparatas yra „sistema“ - galima keisti vaizdo ieškiklį - rinktis matinį stiklą arba prizmę, galima keisti galinį dangtelį, objektyvus (na, tai nėra naujiena ir SLR'uose) ir naudoti krūvas papildomų aksesuarų.

Mano turimas modelis turi bėdą - juostelės prasukimo mechanizmas ne visada prasuka tiek juostos, kiek reikia ir galima gauti persidengiančius kadrus. Šiame tinklalapyje aiškinama, kad jei juosta korektiškai užtaisoma, tokių bėdų neturėtų būti, bet mano draugas savo Pentacon'ą patobulino, kad persidengiantiems kadrams nepaliktų jokių šansų. Seni vidutinio formato fotoaparatai galiniame dangtelyje turėdavo langelį, pro kurį matydavosi juosta (prisimenat, ji uždengta popieriumi, tada matydavosi popierius, juosta nepersišviesdavo), ant kurios yra surašyti kadrų numeriai. Juosta būdavo vyniojama tol, kol pamatomas sekančio kadro numeris ir viskas visiems būdavo aišku. Toks pat būdas (patobulinimas) naudojamas ir mano bandomame PentaconSix. Galinis dangtelis yra pragręžtas, o pro skylutę matosi kadrų numeriai - niekada nesuklysi :)

Kol kas tiek pirmųjų įspūdžių. Po kokių dviejų savaičių tikiuosi turėti išryškintą juostelę ir gauti iš 12 bent 3 gerus kadrus (kaip pirmam kartui) ir pateikti juos čia.