Ketvirtasis audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“ spalio 8-10 dienomis vyks sostinės Vasaros ligoninėje (Vasaros g. 5)...
Spalio 8 dieną Psichosocialinės reabilitacijos centre (Vasaros g. 5, 7 korpusas) prasidės fotografo Alvydo Lukio parodos „Déjà-vu“ atidarymu ir jo skaitoma paskaita „Tai kas gi ta fotografija?“. Parodoje išvysite mobiliuoju telefonu užfiksuotus kasdienybės išgyvenimus. Paties autoriaus teigimu, „ne milijonuose pikselių slypi vaizdo įtaiga, o susilietime su paprastais kasdieniškais stebuklais, kuriuos tereikia pastebėti“.
Štai tokie anonsai viliojo audiovizualinės poezijos ir kitokio audio arba vizualinio meno gerbėjus į įdomią vietą adresu Vasaros 5 Vilniuje.
Kartu su dviem vizualinio meno gerbėjais pliaupiant liūčiai atvykę į renginį pamatėme gražų parką su jame stovinčiais senoviškais pastatais, o atėję į 7-ą korpusą, radome gražiai įrengtą salę pilną klausytojų. Teko imti papildomas kėdes ir keliauti į... pirmą eilę! Pasiseka kartais ir vėluojantiems :)
Toliau pateikiu kai kurias autoriaus mintis, kurias pasižymėjau ir naujus dalykus, kuriuos sužinojau per paskaitą.
Norint suvokti fotografijos konceptą, reikia būti kontekste.
Visas šiuolaikinis menas (jei norime jį suprasti) reikalauja išprusimo, taip pat ir fotografija.
Sužinojau, kas yra Ptolemėjaus sindromas. Ištrauka iš balsas.lt straipsnio:
"A. Lukys paminėjo, jog šiandieninė visuomene serga vaizdų kaupimo manija – „Ptolemėjaus sindromu“. Tikriausiai visiems žinomas Aleksandrijos bibliotekos įkūrėjas Ptolemėjas, kuris į savo biblioteką stengėsi surinkti ir turėti visas kada nors parašytas knygas. Jo įsakymu pasiuntiniai keliavo po pasaulį pirkdami ar perrašinėdami jo kolekcijai knygas. Šiandieninė fotografijos invazija į kultūrą patenkina norą turėti net ir tai, ko negalime turėti realiu fiziniu pavidalu. Šis sindromas ypač pasireiškė ir išsivystė šiame amžiuje, kai net mobiliajame telefone yra įmontuotas fotoaparatas – lengva ir paprasta naudoti ir bet kuriuo metu gali „pasiimti“ norimą vaizdą".
Autoriaus knygos konceptas - kalbėti apie šizofrenijos paribį, o ne apie neryškias notraukas, darytas mobiliuoju telefonu.
Šiuolaikinė visuomenė = Medijų visuomenė = šizofreninė visuomenė. Dar viena ištrauka iš iš balsas.lt straipsnio:
"A. Lukys fotografijos poveikį visuomenei apibūdina kaip tam tikrą šizofrenijos efektą, kai per įvairias medijas žmogų ima atakuoti galybė vaizdų ir jei į tai nustoji žvelgti kritiškai, gali tapti valdomu. Imama nebesuprasti, kur ta tikrovė. Ar tai, kas vaizduojama – tikrovė?".
Sužinojau apie fotografę Sally Mann, kuri, anot A. Lukio, „serga“ senovinės fotografijos liga. Grįžęs pasižiūrėjau keletą jos darbų internete, pasirodo buvau matęs, tik neužfiksavęs pačios autorės. Čia, anot autoriaus irgi stebime šizofrenijos efektą - nuotraukos darytos šiais laikais, o atrodo, kad XIX a.
Menininkas kuria save, o ne fotografuoja, tapo ar piešia. Visi žmonės yra menininkai, bet menininkais vadiname tik tuos, kurie meninėm priemonėm tą įrodinėja, o kurie to nedaro, tuos vadiname paprastais žmonėmis.
Jei homo erectus būtų gavęs fotoaparatą arba filmavimo kamerą, tai jis greičiausiai nebūtų išmokęs kalbėti.
Na, ir pabaigai, man patikusi lektoriaus frazė:
Kas yra fotografija atsakyti neįmanoma :)
Labai gerai pasirinkta vieta tokiam renginiui ir iš viso gerai, kad apskritai tokiose vietose vyksta renginiai. Pabuvęs supranti, kad tai visai graži vieta, nebesinori vartoti šios įstaigos adreso neigiama prasme ir supranti, kad ten gydosi tokie pat žmonės, kaip ir mes visi, juk nežinia, kas kur papulsime kada nors, ypač, jei domimės šiuolaikine fotografija :)
