2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis
Žinodami mano potraukį senai fototechnikai, draugai ir giminės laikas nuo laiko pamalonina mane dovanėlėmis :) Du kartus dovanotuose fotoaparatuose esu radęs eksponuotas juosteles ir jas ryškinęs. Vienu atveju tai buvo juodai balta rusiška CBEMA, o kitu atveju - skaidrė AGFA Chrome 50.
Pirmoji juosta, sprendžiant iš vėliau atspausdintose nuotraukose užfiksuotų asmenų amžiaus, eksponuota pragulėjo fotoaparate apie 20 metų (gal net ir daugiau). Rezultatas - atsirado didesnis grūdas, gana didelis kontrastas, kai kur trūksta detalumo, bet paskutinis reiškinys galėjo atsirasti ne nuo laiko, bet dėl fotoaparato savybių.
Antru atveju juosta gulėjo fotoaparate apie 10-15 metų. Išryškinus ji buvo pilka... Laboratorijoje paaiškino, kad eksponuotai skaidrei užtenka 10 metų, kad joje esantis vaizdas tiesiog dingtų... Pasilikau atminimui tą juostą ir labai gailėjausi, kad nieko nesigavo, nes buvęs fotoaparato savininkas - jau Anapilyje... O gal visgi žinutė iš Anapus atėjo, tik nemoku jos perskaityti?
Eilinį kartą pasitvirtino, kad sidabras yra sidabras :) Neveltui Lietuvos archyve iki šiol mikrofilmuoja dokumentus į sidabrinę juostą ir archyvuoja. Sako, kad laikys 500 metų.
- Straipsnio raktažodžiai: fotografavimo istorijos , fotografija , juosta , mechaninis fotoaparatas , pamąstymai , pastebėjimai , Zorkij-4 »
